Trapumas ir liepsna: istorija, gimusi laike

Prieš tris metus, dalyvavau vienoje Kalėdinėje Vilniaus mugėje. Tai buvo pirmoji mugė mano gyvenime ir Dievaži, man ten nebuvo jauku. Nesvarbu ar būsiu renginyje su krūva man nepažįstamų žmonių, ar mugėje, kuri pasižymi intensyviu srautu, objektas, keliantis žavesį – padeda man išlikti savo ašyje ir nepasimesti, jei
jaučiuosi nejaukiai.



Tą dieną, man savęs nepamesti krūvoje žmonių padėjo Ramūno Dagio kūryba – Kornelijos Stendas buvo priešais manąjį. Ramybę radau žavėdamasi jo keramikos trapumu. Mugės lankytojai labiau vertino kitų gamintojų žvakes, o aš žinojau, kad namo keliausiu išleidusi visą (kuklų) uždarbį, bet su trapiausiais Ramūno puodeliais kavai gerti. Tą dieną negalėjau numanyti, kad po trejų metų, rašysiu šį tekstą, apie pirmąjį mūsų projektą kartu. 

Kiekviena mano sukurta žvakė yra unikali, todėl ir jos indas turėjo būti toks pat – gimęs ne iš skubėjimo, o iš laiko, įsiklausymo ir meilės. Apie kvapnią žvakę keramikoje svajojau metų metus. Svajojau apie kvapą, kuris išlaikytų charakterį trapiame kūne.

Svajojau, kad ją užuodus – pajustum stiprų charakterį – trapioje formoje.

 Žvakės kvapas atspindi trapumą ir stiprybę, viename kūne. Pradžioje jauti aštrius ir žemiškus aromatus – kaip žemė po lietaus, dūmų ir medienos gaiva. Laikui bėgant, kvapas praturtėja, atsiskleidžia švelnus pačiulio ir beržo akordas, kuris harmoningai susilieja su saldžia Burbono vanilės gaida. Tai kvapas, kuris, kaip ir kiekvienas mano kūrinys, turi savo istoriją – išlieka unikalus, tačiau tvirtas ir užtikrintas savo buvimu.


„Jausmas: Vieną dieną skambina nežinomas numeris prisistato Laura ir pasakoja kaip susipažinome viename renginyje ir kaip ji vis dar turi mano vizitinę kortelę ir nori papasakoti apie savo išjaustą idėją. Jau per jos įžangą supratau, kad noriu būti jos idėjos išpildymo dalimi, paliekant daug erdvės tėčio kūrybai, ir buvau išgirsta, nes ir Laura yra labai apie laisvę, šiltumą, atvirumą, kūrybą ir idėjas. Pasikalbėjau su tėčiu ir jis iškart man pasakė, kad jau žino kaip atrodys TA žvakidė. Taip po kokių poros mėnesių atvažiavau pas Laurą į studiją jau su pirmaisais gaminiais, ir pristatėme išjaustas žvakides. Žinojau, kad bus unikalu. Taip ir yra. Džiaugiamės labai rezultatu ir norime kurti dar. Tai bus nenutrūkstama kūryba, kuri pas mus yra nuolatos. Ramūnui labai patinka kurti, jis yra jausmo žmogus, jam patinka dinamika, ieškojimai, laisvė. Tai ir žvakidės nuolatos kis ir galėsite vis papildyti savo turimą asortimentą.” Kornelija Dagytė